Per pirmuosius šių metų mėnesius nuo gripo komplikacijų Lietuvoje mirė 21 žmogus. Tuo tarpu per tą patį laikotarpį keliuose žuvo 29 žmonės. Nors Lietuva daro pažangą mažindama žūčių skaičių, bet dar atsiliekame nuo Europos vidurkio, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Padėtį pakeisti gali nuo kovo mėnesio įsigaliosianti saugaus eismo gerinimo programa „Vizija – nulis“, kuri remiasi gerąja Švedijos patirtimi.
Kruvinasis sausis
2018 m. Lietuvai, siekiančiai sumažinti žūčių skaičių keliuose, buvo sėkmingi: porą metų žūčių skaičius buvo sustojęs ties 192, o pernai jis sumažėjo iki 170-ies.
Avaringiausias 2018 metais buvo sausis – per jį keliuose žuvo 25 žmonės. Tuo tarpu kitų mėnesių žūčių vidurkis nesiekia 14-os.
Šių metų sausis taip pat pasižymėjo skaudžių eismo įvykių gausa – per pirmąjį metų mėnesį žuvo 22 žmonės.
Saugaus eismo bendrovės „Biseris“ tyrimų ir komercijos direktoriaus Boleslovo Vengrio teigimu, išaugusį žūčių skaičių žiemos metu lemia kelios priežastys.
„Sausio mėnesį eismo sąlygas sunkino prasti orai. Sniegas sumažina matomumą, o plikledis pailgina stabdymo kelią, tad jei vairuotojai neįvertina eismo sąlygų ir nepasirenka saugaus greičio, kyla eismo įvykių pavojus.
Ypač nesaugu tokiomis eismo sąlygomis važiuoti užmiesčio keliais, kurie yra rečiau valomi. Taip pat prie avarijų žiemą prisideda ir techniškai netvarkingos transporto priemonės.“
Švedijos patirtis
Eismo saugumo srityje pirmaujanti Švedija taip pat susiduria su žiemiškų orų problema.
Gruodį Lietuvoje vykusios saugaus eismo konferencijos Vision Zero for Sustainable Road Safety in Baltic Sea Region vienas organizatorių, Lietuvos ir Švedijos akademijos vadovas Peje Michaelssonas, įvardija, kad žiemą užkirsti kelią žūtims kelyje gali padėti 2+1 keliai.
Tokie keliai į vieną pusę turi vieną juostą, o į kitą – dvi juostas ir toks juostų išsidėstymas kas keletą kilometrų keičiasi. Priešingų krypčių eismą 2+1 keliuose atskiria metaliniai atitvarai.
„Švedijoje beveik visi intensyvaus eismo keliai buvo perdaryti į 2+1 kelius, leidžiančius išvengti priešpriešinio transporto priemonių susidūrimo. Šie keliai reikšmingai sumažino žūčių ir sunkių sužeidimų skaičių.
Lietuvoje yra nemažai kelių, kuriuose būtų galima pritaikyti šį sprendimą, bet pirmiausia 2+1 kelių sistemą reikia diegti ten, kur eismas yra intensyviausias“, – teigia P. Michaelssonas.
Kaip vieną pagrindinių žūčių keliuose mažinimo priemonių Lietuvos ir Švedijos akademijos vadovas įvardija leistino greičio ribojimą.
„Dėl slidaus kelio Švedijoje taip pat įvyksta avarijų. Šią žiemą neapsieita be žūčių, kurios įvyko užmiesčio keliuose.
Siekiant mažinti avarijų skaičių, Švedijoje tokio tipo keliuose greitis ribojamas iki 80 km/val.
O mažėjant greičiui, mažėja ir eismo įvykių skaičius bei patiriamų sužalojimų sunkumas“, – pažymi P. Michaelssonas.
B. Vengrys atkreipia dėmesį į pėsčiųjų saugumą.
„Pėstieji 2018 m. sudarė 40 proc. žuvusiųjų eismo įvykiuose, o 2018 m. sausį – net 64 proc.
Nors šių metų sausį daugiausia žuvo transporto priemonių vairuotojų, pėstieji yra pažeidžiamiausi eismo dalyviai, per avarijas patiriantys sunkiausius sužalojimus, tad itin svarbu užtikrinti jų saugumą.
Jį gali pagerinti tinkamas perėjų apšvietimas, greičio ribojimai ten, kur pėsčiųjų srautas yra intensyvus, į grindinį montuojami įspėjamieji žibintai, greičio kalneliai.
Svarbu, kad priemonės būtų kompleksinės ir parinktos įvertinus konkrečiame kelyje ar gatvėje esančias problemas.“
Lrt.lt
